Arvydas Šliogeris
1944–2019
Iškiliausias šiuolaikinis lietuvių filosofas, daugelio filosofijos knygų ir straipsnių autorius, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, Filosofijos katedros vedėjas.
Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiais Arvydo Šliogerio filosofija, jo vertimai ir straipsniai turėjo didžiulę įtaką besiformuojančiai šiuolaikinei filosofinei lietuvių terminijai, įkvėpė ir formavo ištisą Lietuvos filosofų kartą.
Jau plačiai Lietuvos filosofijoje paplitusios tokios unikaliai Arvydo Šliogerio apibrėžtos filosofinės kategorijos kaip filotopija, Niekis, Esmas, substancinio individo samprata.
Arvydo Šliogerio filosofija peržengia siaurai akademiškai apibrėžiamos filosofijos ribas – jos akiračiuose literatūra, istorija, vaizduojamieji menai, žmogaus kasdienybė – todėl ji tapo ne vien Lietuvos filosofijos, bet visos Lietuvos kultūros reiškiniu.
Rašydamas pasaulinio lygio filosofijos kūrinius Arvydas Šliogeris liko ištikimas lietuvių kalbai, pabrėžė jos unikalumą filosofijoje, iškėlė lietuvių kalbos bei kultūrinių ypatybių nulemtą „lietuviškojo galvojimo“ galimybės tezę.
Juditos Grigelytės nuotrauka („Verslo žinios“)
Filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas, pedagogas.
Iškiliausias šiuolaikinis lietuvių mąstytojas ir produktyviausias Lietuvos filosofas, daugelio filosofijos knygų ir vadovėlių autorius. Pagrindinės filosofo mokslinių tyrinėjimų kryptys: filosofijos istorija, metafizikos prigimtis ir esmė, masinių informacijos priemonių metafiziniai pagrindai, kalbos filosofija, meno kūrinio prigimtis, technomokslo ištakos.
Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją ir ugdant Lietuvos filosofus, aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklės kritikas.
Išplėtojo filotopijos, t.y. meilės vietai ir savo vietos supratimo filosofiją, sukūrė filosofijos terminų.
Arvydo Šliogerio veikla įvertinta aukščiausiais
mokslo laipsniais
Daug prisidėjo kuriant šiuolaikinę filosofinę lietuvių terminiją, ugdant Lietuvos filosofus. Aktyviai reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas, šiuolaikinės Vakarų visuomenės būklės kritikas.
Išplėtojo filotopijos, t.y. meilės vietai ir savo vietos supratimo filosofiją, sukūrė filosofijos terminų.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas profesoriaus Arvydo Šliogerio rankraštinis palikimas ir asmeninė biblioteka, kurią 2021 m. padovanojo filosofo žmona Zita Šliogerienė.
1987
Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
1990
Profesorius
1992
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
1998–2007
Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas
2005
Šv. Kristoforo statulėlės už nuopelnus Vilniaus miestui nominantas
2016
Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius
2019
Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas
2022
Panevėžio miesto garbės pilietis
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas profesoriaus Arvydo Šliogerio rankraštinis palikimas ir asmeninė biblioteka, kurią 2021 m. padovanojo filosofo žmona Zita Šliogerienė.
Kūryba
Parašė 17 knygų, daugybę mokslinių straipsnių, užsienio filosofų veikalų įvadų, išvertė K. Poperio, M. Heidegerio, G. Hegelio, A. Šopenhauerio, F. Nyčės, H. Arendt, A. Kamiu, K. Jasperso ir kitų filosofinių tekstų. Trys Arvydo Šliogerio veikalai išversti Roberto Beinarto ir išspausdinti anglų kalba: „Niekio vardai“ – „Names of Nihil”; „Filosofijos likimas“ – „The Fate of Philosophy”; „Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai“ – „The Thing and Art: Two Essays on the Ontotopy of the Work of Art”.
Svarbiausi veikalai
„Būtis ir pasaulis:
tyliojo gyvenimo fragmentai“
„Daiktas ir menas:
du meno kūrinio ontologijos etiudai“
„Niekis ir Esmas“
Idėjos ir akiračiai
Pagrindinės Arvydo Šliogerio kūriniuose skleidžiamos temos: jusliniu žvilgsniu matomas gamtos daiktas ir jo ontologinis statusas; patyrimo samprata; vieta, jos konkretybė ir tausojantis žmogaus santykis su ja, įvardintas filotopijos vardu; juslumo – antjuslumo skirtis, jusliškai patiriamų daiktų ir kalbiškai kuriamos antjuslinės tikrovės santykis; gyvybės principas; grožio, meno prigimtis ir meno kūrinio ontologija; kalbos fenomeno prigimtis; jo paties originaliai suformuluota kalbos ir Niekio problema, sutampanti su ekstensyviu žmogaus negatyvumo aptarimu, bendrąja kultūros, o ypač mokslo ir religijos kritika; žmogaus individualumas ir laisvė.
A. Šliogeris beveik visuose savo darbuose aptarė filosofijos prigimtį ir ištakas, filosofinius Vakarų kultūros pamatus, o kaip tam tikrą mirtingojo idealą aptarė egzistencinę filosofo laikyseną, laisvo mąstymo bei laisvos filosofijos, išsivadavusios nuo išorinių įtakų, galimybę.
Lietuvos filosofijoje jau tapo atpažįstamomis ir į bendrąją vartoseną įsiskverbė tokios filosofo sukurtos ar išplėtotos sąvokos kaip filotopija, substancinis individas, esmo fenomenas (būties fenomenas, transcendencijos fenomenas), Esmas, Niekis, „esu?“ banga, juslinė transcendencija, teorinė žiūra, vietovė-šiapus-juslinio-horizonto, matantis mąstymas bei mąstantis matymas, fotosofija.
Ankstyvuosiuose savo darbuose A. Šliogeris apmąstė tai, ką pats įvardina kaip „tėvynės esmę“, „gimtinės meilę“. Sovietmečiu dalyvavo „Romuvos“ veikloje, Sąjūdžio, Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu aktyviai reiškėsi visuomeniniame gyvenime. Savo akademinėje veikloje analizavo ir apmąstė šiuolaikinę lietuvių kultūrą (poeziją, prozą, teatrą, fotografiją), senovės graikų, klasikinę vokiečių, idealistinę rusų, XX a. lietuvių filosofiją, taip pat egzistencinę (ypač Heidegerio) ir dabartinę prancūzų filosofiją.
Justas Kučinskas, A. Šliogerio doktorantas
Kasdienybės tyloje
Zitos Šliogerienės nuotraukos ir citatos iš Arvydo Šliogerio tekstų
