Asmeniškai jį besąlygiškai laikau genijumi. Visi mes „filosofuojame“. Daug „filosofų“, baigusių ir nebaigusių specialius filosofinius mokslus. Dauguma jų tampa dėstytojais, sklandžiais perpasokotojais, skleidėjais tikrų filosofų, tačiau ar jie filosofai par exellence?

Nemažai pažįstu jo mokinių, puikių skleidėjų jo filosofijos, tačiau kas yra „filosofija“? Daugelis jų yra parašę, pvz., K. Jaspersas, knygutes tokiu pavadinimu. Tačiau jos yra įvadas į Jų filosofijos pasaulį.

P.S. A. Šliogerio filosofija jo įžodintam užrašytam pavidale gyvenimo bėgyje gerokai transformavosi, asimiliavosi ir mano egzistenciniame patyrime (ypač daug atvėrė perskyra tarp Niekio ir Esmo. Galbūt ir formavosi, lyginant su „originalu“, mano individualiame egzistenciniame patyrime). Esu be galo dėkingas likimui už nuostabią dovaną bendravimų akistatoje ir per veikalus su, mano galva, neabejotinu, tikru Filosofijos Genijumi.

P.P.S. Tiems, kas norės įžengti į A. Šliogerio paradoksalų, kontraversišką ir „pavojingą“ pasaulį, rekomenduočiau skaityti jo kūrinius šia tvarka:

1. „Kas yra filosofija“, kaip atskira knygutė arba knygos „Transcendencijos tylos“ pradžioje, 2001 arba 1996
2. „Daiktas ir menas“ 1988
3. „Niekio vardai“ 1997
4. Kūrėjo opus magnum „Niekis ir esmas“ 2005