Arvydo Šliogerio skveras Panevėžyje

2024 m. minėjome vieno iškiliausių šiuolaikinių lietuvių mąstytojų, filosofo, Panevėžio miesto garbės piliečio Arvydo Šliogerio 80-metį. Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, kurioje filosofas augo, skverui suteiktas jo vardas, o jame bendrovės „Metalistas Group“ iniciatyva pasodintas simbolinis ąžuoliukas. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Agnė Deresevičiūtė kalbasi su „Metalistas Group“ vadovu Mantu Gudu.

Kaip kilo idėja įkurti Arvydo Šliogerio skverą?

Idėja yra labai asmeniška ir svarbi. Viskas prasidėjo 2019 m. pabaigoje, kai vėlų vakarą, likęs vienas darbe, skaičiau straipsnius internete. Užkliuvau už Pauliaus Gritėno straipsnio „Arvydas Šliogeris – Šermukšnių gatve, per Alksniupius, pakeliui į didžiąją tylą“. Pavadinimas mane iš karto suintrigavo, nes esu didelis A. Šliogerio talento gerbėjas – man labai imponavo visas jo mąstymo būdas, filosofija – ir grubumas, ir jautrumas vienu metu. Skaičiau straipsnį su dideliu susidomėjimu ir atradau daug man nežinomų ir įdomių dalykų – pavyzdžiui, kad filosofo tėvai gyveno Šermukšnių gatvėje, visai šalia mūsų įmonės. Kitas mane sukrėtęs faktas buvo apie A. Šliogerio vaikystės vasaras Alksniupių kaime, netoli Šeduvos. Tai vieta, kurią ir aš pats labai gerai pažįstu, nes ten leisdavau savo paauglystės vasaras. Supratau, kad tarp manęs ir filosofo egzistuoja tam tikras ryšys, o šie sutapimai pasirodė per daug simboliški, kad juos ignoruočiau. Tada ir gimė mintis įamžinti A. Šliogerio atminimą jo vaikystės vietoje.

Kaip vystėsi skvero vizija?

Idėja vystėsi natūraliai. Siekėme nepriimti vienpusiškų sprendimų, o kuo labiau įtraukti visuomenę. Konsultavomės su Panevėžio miesto kultūros bendruomene, filosofą pažinojusiais žmonėmis, architektais. Iš pradžių svarstėme skverą kurti nedidelį, tačiau vėliau supratome, kad reikėtų didesnės erdvės. Galiausiai nuspręsta organizuoti architektūrinį konkursą ir taip rasti tinkamiausią būdą įamžinti A. Šliogerio atminimą.

Kokie buvo didžiausi iššūkiai įgyvendinant projektą?

Didžiausias iššūkis buvo laikas. Skvero realizacija užtruko net penkerius metus. Tuo metu susidūrėme su dviem pasauliniais įvykiais – pandemija ir karu Ukrainoje, kurie natūraliai nukreipė dėmesį kitur. Be to, iškilo ir biurokratinių kliūčių – reikėjo papildomų architektūrinių derinimų, kurie iš pradžių nebuvo numatyti. Tačiau viską atsvėrė tai, kad į projektą aktyviai įsijungė visuomenė, filosofo žmona, buvę mokiniai. Dalinimasis idėjomis, kultūros bendruomenės, architektų ir miestiečių palaikymas buvo didelė paskata judėti pirmyn.

Kokia vieta šis skveras gali tapti panevėžiečiams ir miesto svečiams?

Filotopinis skveras – tai ne tik pagarbos filosofui A. Šliogeriui išraiška, bet ir prasminga vieta miestiečiams bei miesto svečiams. Skveras galėtų tapti ramybės ir apmąstymų vieta, kurioje būtų galima atsipalaiduoti, pabūti gamtoje, susimąstyti ir susipažinti su Arvydo Šliogerio idėjomis. Tai galėtų būti nišinė erdvė profesoriaus talento gerbėjų filosofiniams susitikimams. Mums svarbu, kad skveras taptų Panevėžio kultūrinio gyvenimo dalimi, o kartu ir vieta, kuri primintų apie filosofijos bei mąstymo svarbą kasdienybėje.