Zitos Šliogerienės nuotraukos fragmentas
Laimėtojai
Ši fotografija – vizualus Arvydo Šliogerio filotopijos liudijimas. Vienišas laivas marių platybėje tampa mąstančio žmogaus metafora – sala, atsiribojusia nuo pasaulio triukšmo. Horizonto linija ir ramios bangos įkūnija autoriaus keltą idėją apie „vietovę šiapus juslinio horizonto“, kurioje būties stebuklas atsiveria ne globaliose idėjose, o gebėjime stebėti savo artumą. Kaip rašė Arvydas Šliogeris, „<…> dabar žinai, kad visa, kas anapus Tavo salos horizonto, tėra banalybės fantomai ir vaiduokliai. Švelnioji paslaptis gyvena čia, o visur kitur Tau gresia būtent banalybės prakeiksmas. Štai kodėl Tu jau nebegeidi išeiti: visa, kas geriausia, veši Tavo vienintelės salos artumoje <…>“ Armanda Ambrazevičiūtė (24 m.)
Kiekviena banga yra kaip langas. Gali matyti dumblius, tuštumą ir netgi savo gimtinę. Emilija Kudakaitė (16 m.)
„Laukų ramunė nepalyginamai intelektualesnė už hominidą; pelėda išmintingesnė už Kantą; baravykas gražesnis už Rafaelio madonas.“ (A. Šliogeris) Tomas Bielskis (18 m.)
